5 Neoliberalizmo priežastys ir pasekmės

Neoliberalizmo priežastis ir pasekmes nulėmė tam tikros politinės, socialinės ir ekonominės krizės, kurios pagal skirtingus pasaulio regionus pasikeitė skirtingai.

Neoliberalizmas - tai ideologija, skatinanti kapitalistinės ekonomikos konfigūraciją, kurioje valstybė nedalyvauja, todėl viešosios paslaugos privatizuojamos. Neoliberalizmo pasekėjai mano, kad ši sistema prisideda prie šalies ekonominio ir socialinio vystymosi.

Neoliberalizmo istorijoje ankstyvieji yra liberaliosios koncepcijos, kurias turėjo anglų buržuazijos politinės ekonomikos klasika. Jo pirmasis pasirodymas buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą ir tęsėsi daug daugiau buvusio dešimtmečio dešimtmečio, o vėliau ir dešimtajame bei devintajame dešimtmetyje.

Neoliberalios strategijos pradėtos Lotynų Amerikoje septintojo dešimtmečio pabaigoje dėl didelio ekonominio disbalanso, kuris egzistavo. Kitos naujoviškos neoliberalizmo šalys yra Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Anglija.

Neturtingiems gyventojams ir turtingesniems turtingesniems, tuo labiau palankiai įgyja vis didesnę pinigų kontrolę. Šis nelygybės padidėjimas kenkia augimo lygiui ir tvarumui.

Plečiantis pasaulinei prekybai užsienio investicijos tapo būdais perduoti technologijas ir žinias besivystančioms šalims.

Vienas iš pagrindinių pranešėjų yra Milton Friedman, kuris teigė, kad valstybė neturi būti aktyvi nacionalinio ūkio veikėja, bet tai, kas turi kontroliuoti ekonomiką, yra privatus kapitalas.

Tie, kurie vadovauja privatizuotoms ir pusiau privatizuotoms paslaugoms Jungtinėje Karalystėje, didina savo turtą, nes jie mažai investuoja ir daug sumoka.

Meksikoje Carlosas Slimas praktiškai kontroliavo visas fiksuotojo ir mobiliojo ryšio paslaugas ir netrukus tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

5 Neoliberalizmo priežastys

1 - Ekonominė krizė

Valiutos devalvacijos metu eksportas tampa pigesnis ir šalies padėtis tampa konkurencingesnė.

Neoliberalai rodo, kad visi ekonomikos sistemos kintamieji turi būti panaikinti, ty atsieti nuo valstybės kontrolės. Jie taip pat nurodo bankų liberalizavimą ir reguliavimo panaikinimą.

Siekiant išspręsti ekonomines problemas 70-aisiais ir 80-aisiais, beveik visos kapitalistinio pasaulio valstybės turėjo laikytis kai kurių šių priemonių.

Nors tie, kurie buvo tikrai priversti, buvo išsivysčiusios šalys. Po šių metų taikymo šiose šalyse didėjo skurdas ir socialinė nelygybė.

2 - politinė krizė

Kai vyriausybės praranda savo etikos autoritetą, jos apsiriboja žmonių dėmesio nukreipimu į juos dominančius klausimus. Tokiu būdu piliečiai yra nejautrūs, o jausmai.

3. Akcijų rinkos bankrotas

1929 m. Niujorko akcijų rinkos kritimas, gerai žinomas kaip „29-osios kreko“, buvo didesnė krizė iki šiol gerai žinoma.

Tai sukėlė daugelio investuotojų, didelių verslininkų ir smulkių akcininkų, taip pat įmonių ir bankų uždarymą.

Dėl to daugelis piliečių liko bedarbiai, o problema išplito beveik visose pasaulio šalyse.

Tokios pasekmės buvo didelė ekonomikos krizė, paskatinusi neoliberalizmo principus.

4- Gerovės valstybės išnykimas

Gerovės valstybė išnyksta, kai mažėja socialinė apsauga, atsiranda darbo nestabilumas ir vyksta viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, elektros, geležinkelių ir oro bendrovių, privatizavimas, švietimas, keliai, sveikata ir kt.

5- Klasės kova

Neoliberalizacija buvo laikoma buržuazinės klasės atkūrimo projektu. Neoliberali politika tiesiogiai puola sąjungas ir statymus bei palaiko privačias prekybos klases su pramonės, finansų ir nekilnojamojo turto interesais.

Dėl to paslaugų darbuotojams sudaromos nesaugios sutartys ir mažesnis atlyginimas.

5 Neoliberalizmo pasekmės

1 - Darbuotojų teisių keitimas

Ekonominio išsilaisvinimo procesas lemia didesnį darbo užmokesčio lankstumą, mažinant minimalų darbo užmokestį, mažinant viešąjį užimtumą ir mažinant užimtumo apsaugą. Sukuriami ribojantys darbo įstatymai, palengvinantys darbuotojų atleidimą.

Darbuotojas yra pažeidžiamas, nes darbdavys gali laisvai nuspręsti dėl savo tęstinumo įmonėje.

Darbuotojai nuolat stebimi ir vertinami, o tai lemia nepakeliamas situacijas. Pirmenybė teikiama pigiai darbo jėgai.

2 - visuomenės sveikatos panaikinimas

Su sveikatos priežiūros sistemos privatizavimu siekiama geriau valdyti mokesčių mokėtojų mokesčius ir sutaupyti daugiau nei viešųjų lėšų, kad piliečiai galėtų geriau aptarnauti.

1983 m. Thatcher inicijavo privatizavimą anglų sanitarinėje sistemoje, pirmiausia su ligoninių, tokių kaip skalbykla, valymas ir virtuvė, logistikos paslaugomis. Tada ligoninės buvo visiškai privatizuotos.

3 - skurdžiausių šalių silpnėjimas

Viena iš priimtų priemonių, kurios silpnina skurdžiausias šalis, yra valstybės finansavimo mažinimas visam, kas nėra susijusi su kapitalo atgaminimu, ypač viskas, skirta socialiniams tikslams.

Socialinių išlaidų mažinimas, pagrindinių produktų kainų liberalizavimas, didelių turtų socialinė nauda, be kitų priemonių, ne tik smerkia skurdžiausias šalis, kad jos liktų neribotą laiką, o ekonominė atskirtis turi priklausyti nuo kitose šalyse.