4 depresijos etapai
Depresijos stadijos gali būti suskirstytos į keturias fazes: kilmę, instauraciją, malonios veiklos elgesio slopinimą ir elgesio slopinimą privalomojoje veikloje.
Kalbėdami apie depresiją, kalbame apie psichologinį sutrikimą, kuris gali tapti labai rimtas ir rimtai trukdo žmogaus gyvybei.
Depresija veikia visą psichosocialinį asmens funkcionavimą ir daro įtaką ne tik kenčiančiam asmeniui, bet ir jų aplinkai bei visai visuomenei, atsižvelgiant į ekonominį depresijos poveikį sveikatos paslaugoms.
Šiame straipsnyje kalbėsiu apie keturis pagrindinius etapus, kuriuos patiria depresija.
Kokie yra depresijos etapai?
Depresijos etapus galime klasifikuoti 4 etapais, kuriuos pateikiame toliau:
Pirmasis etapas: depresijos kilmė
Prieš kelerius metus kai kurios teorijos patvirtino, kad depresija buvo daugelio biocheminių pokyčių, įvykusių mūsų kūne, rezultatas. Vėlesniuose tyrimuose teigiama, kad norint, kad žmogus būtų prislėgtas, būtina, kad jų aplinkoje kiltų situacija, kurią asmuo interpretuoja kaip nemalonų.
Šis pasikeitimas suvokiamoje aplinkoje vadinamas armatūros praradimu. Stiprintuvų praradimas būtų depresijos šaltinis.
Sutrikimo kilmę gali sukelti daugybė gyvybiškai svarbių pokyčių, tokių kaip liga, santuokos nutraukimas, mylimojo praradimas, atleidimas iš darbo, šeimos problemos ir kiti psichologiniai sutrikimai.
Kaip matome, nėra jokio standartinio raktinio momento visiems žmonėms, bet bet kokia patirtis, kurią asmuo supranta kaip praradimą ar nemalonų pasikeitimą, kurio jis negali prisitaikyti prie ar negali.
Ne visi nemalonūs įvykiai, sukeliantys diskomfortą ar liūdesį, sukelia depresiją. Liūdesys yra pagrindinė emocija, turinti tam tikrą biologinę funkciją.
Liūdesio funkcija - sumažinti energiją, kad planuotume, kaip galėtume susidoroti su šiuo nuostoliu. Kartais šis liūdesio laikotarpis trunka ilgiau, nes žmogus jaučiasi nesugebantis susidoroti su šia nauja situacija.
Kai šis liūdesys pailgėja, žmogus pradeda slegti, o emociniai pokyčiai, minties pokyčiai ir elgesio pokyčiai seka vienas kitą.
Šis permainų procesas lemia centrinės nervų sistemos biocheminio veikimo modifikacijas. Smegenys išskiria mažiau neurotransmiterių ir palengvina depresiją.
Mes galime klasifikatorių praradimą klasifikuoti taip:
a) Didelis stresas ar teigiamų stiprintuvų praradimas
Kartais žmonės patiria labai galingo stiprintojo praradimą, įvykį, pavyzdžiui, santuokos nutraukimą, mylimojo ligą ar mirtį, atleidimą ir pan. Jie sukelia asmeniui tokią situaciją kaip labai nemalonų įvykį.
b) Mažų nuostolių arba mažų stresorių sukaupimas
Žmonės vystosi įvairiose srityse. Kai žmogus nejaučia įvykdytas savo darbe, jis taip pat turi blogą rašybą su savo partneriu, ginčijasi su savo broliu ir dažniausiai su savo draugais dėl laiko stokos nesikreipia, staiga mažas nereikšmingas įvykis, pavyzdžiui, jis pertraukia televizorių, jis perpildomas ir prasideda depresija.
c) Atsparumo padidėjimas
Žmogus patiria teigiamus ir neigiamus įvykius, bet kai neigiamas įėjimas viršija teigiamą, pirmasis negalioja.
Pavyzdžiui, jei asmuo kenčia nuo tokios ligos kaip fibromialgija, kuri yra labai skausminga, ir tai neleidžia jam mėgautis, nors ir turi savo šeimą, jo draugai negali patirti malonumo.
d) Elgesio grandinių plyšimas
Šis depresijos atsiradimas atsiranda tada, kai asmuo patiria savo gyvenimo pasikeitimą, pvz., Kilimą darbe.
Iš pradžių tai yra teigiamas dalykas, tačiau šis naujas vaidmuo apima dažniau keliauti, didesnę atsakomybę, didesnį darbo krūvį, didelį stresą, blogus santykius su buvusiais kolegomis.
Kai žmogus patiria šią įvykių seriją, po truputį atsiranda keletas nuostolių.
e) Simbolinis praradimas
Kartais neigiamas įvykis nebūtinai atsitinka sau, bet kai liudijate situaciją, permąstykite savo gyvenimą. Pvz., Kai matote, kad tavo artimas kaimynas, kurio amžius buvo arti tavo, mirė, permąstykite savo gyvenimą.
Šis praradimas, atsirandantis netiesioginiu būdu, sukelia asmeniui galimybę permąstyti savo gyvenimą ir galvoti apie tai, ką jis padarė pasaulyje, jei jis pasiekė tai, ką jis visada svajojo ir tt Kartais asmuo nesijaučia patenkintas ir pradeda gauti depresiją.
Antrasis etapas: depresijos nustatymas
Kai patiriate bet kurį iš šių nuostolių, žmogus jaučiasi liūdnas. Šis liūdesys yra ilgalaikis ir įsitvirtinęs, žmogus negali susidoroti su šia nauja situacija ir pradeda slegti.
Šis stiprintuvų praradimas yra patyręs kaip kritiškas ir galvoti, kad jis negali susidoroti, daro didelį psichologinį poveikį.
Šis emocinis skausmas pasireiškia dviem pokyčiais, viena vertus, automatinėmis neigiamomis mintimis ir, kita vertus, nemaloniais emociniais ir fiziniais pojūčiais.
Dėl tokio mąstymo ir jausmo žmogus vis mažiau ir mažiau nori daryti. Yra bendroji slopinimo, apatijos ir motyvacijos stokos būklė, vedanti į kitą etapą.
Trečiasis etapas: malonios veiklos elgesio slopinimas
Šis emocinis skausmas, pasireiškiantis mintimis ir fiziologiniais pojūčiais, sukelia žmogui nustoti daryti tokias malonias veiklas.
Tai atsiranda tada, kai atsiranda inercija. Suprantama, kad jei mes turime mažą nuotaiką ir mintys yra neigiamos, mes ne labai linkę daryti dalykų.
Tai, ką mes pirmiausia nustojame, yra malonus užsiėmimas, ty tie, kuriems patinka išeiti su draugais, sportuoti, skaityti, klausytis muzikos, valgyti su šeima. Tai yra savanoriška veikla, kurią norime mėgautis.
Kas atsitinka, kai atsiranda malonios veiklos vykdymo galimybė, mintys, kurios įsiskverbia į depresijos žmogaus protą, yra, pavyzdžiui, „nemanau, kad tai“, „nenoriu, kad jie galvotų, jog aš neteisingas“, „aš nenoriu būti paklaustas ", " Aš tikrai neturiu tinkamo laiko ", šios mintys sukelia diskomfortą, todėl asmuo nusprendžia nepalikti ir likti namuose.
Kai žmogus nusprendžia, kad ši veikla nebus vykdoma per trumpą laiką, jaučiasi palengvėjimas, nes jis sugebėjo pabėgti nuo šios situacijos, kuri sukelia diskomfortą, bet ilgainiui sukelia daugiau nuostolių, nes praranda galimybę praturtinti šią veiklą.
Norėdami nustoti daryti gražius dalykus, tai stiprintuvų praradimas, kuris padidina pradinių stiprintuvų praradimą, taip uždarant depresijos grandinę.
Šiame etape asmuo ir toliau atlieka privalomą veiklą, ty tuos veiksmus, kurie be malonumo yra būtini gyventi, pvz., Darbus, namų ruošos darbus, valymą ir kt.
Ketvirtasis etapas: privalomos veiklos elgesio slopinimas
Kai nustosime daryti tai, kas mums patinka, negalime susigrąžinti tinkamo lygio teigiamų stiprintuvų, taip blogėjant depresijai. Tuomet žmogus pradeda jaustis blogiau.
Kartais depresija pasiekia tokį lygį, kad asmuo negali vykdyti privalomos veiklos, pvz., Dirbti, rūpintis savo šeima, atlikti namų ruošos darbus ir savarankišką darbą, pvz.
Kokie simptomai pastebimi depresija?
Depresija apima mūsų nuotaikos pokyčius. Liūdesys būtų geriausias ir geriausiai žinomas požymis.
Tačiau depresija sergantiems žmonėms, be tokių simptomų kaip liūdesys, patiria depresijos, apgailestavimo ar nelaimės jausmus.
Ir atsiranda ne tik šie jausmai, bet ir jausmas gali būti dirglumas, tuštumo jausmas ar nervingumas.
Kartais asmuo verbalizuoja, kad jis negali verkti. Lygiagrečiai šioms neigiamoms emocijoms sumažėja teigiamos emocijos ar gebėjimas mėgautis kasdieniais dalykais (anhedonija).
Apatija ir motyvacijos stoka taip pat yra svarbūs simptomai, susiję su negatyviomis mintimis apie beviltiškumą, nekontroliuojamumą. Sunkesniais atvejais asmuo turi tokį slopinimą, kad išeiti iš lovos ir išvalyti praktiškai neįmanoma.
Be to, kognityvinis veikimas pablogėja, todėl kyla koncentracijos problemų, galinčių paveikti darbo vietą.
Problemos kyla ir priimant sprendimus, kurie nebūtinai yra svarbūs. Asmuo patiria nuovargį ir energijos praradimą, net jei nėra fizinių pastangų.
Su šiuo nuovargiu taip pat gali būti miego problemos, tiek pradinė nemiga (ty asmuo turi sunkumų pradedant svajonę), tiek kaip palaikymo nemiga (kai asmuo gali užmigti, bet ir pabudęs naktį).
Depresijos metu taip pat pasikeičia apetitas ir svoris, taip pat sumažėja seksualinis potraukis ir pan.
Neigiamos mintys sukasi aplink save, kitus ir ateitį. Žmonės turi pernelyg didelius bejėgiškumo, savęs paniekos ar kaltės jausmus.
Aplinka suvokiama kaip priešiška ir neaiški vieta. Taip pat laikoma, kad aplinkos žmonės neturi jokio dėkingumo ir atmeta juos. Ateitis suvokiamas kaip tamsus ir priešiškas.
Ir kodėl ne visi nusileidžia?
Ne visi žmonės toje pačioje situacijoje vystosi depresija. Pavyzdžiui, ne visi, kurie išsiskiria, vystosi depresija.
Įvairūs tyrimai parodė, kad yra keletas kintamųjų, kurie leidžia mums patirti psichologinį sutrikimą.
Tai reiškia, kad yra keletas elementų, kurie padidina psichologinio sutrikimo tikimybę tuo atveju, jei yra sąlygų, kurios ją sukelia.
Įvairūs tyrimai parodė, kad yra keletas kintamųjų, kurie leidžia mums patirti depresiją.
Psichologinis pažeidžiamumas, kas tai?
Vienas iš jų nustatytų veiksnių yra gyvenimo būdas. Tie žmonės, kurie užpildo savo gyvenimą maloniais užsiėmimais, kad jie jaustųsi gerai, yra mažiau pažeidžiami depresijai. Kuo daugiau vietų tiems, kurie juos patenkina, tuo mažiau tikėtina, kad jie taps depresija.
Kitas veiksnys, dėl kurio mus pažeidžia, yra pažintinis stilius, tai yra, kaip mes manome. Per visą gyvenimą sužinojome apie įvairias schemas ar įsitikinimus, aplink kuriuos mes sukūrėme savo gyvenimą.
Jei šių įsitikinimų turinys yra nepakankamas, mes tapsime labiau pažeidžiami depresija po to, kai prarandame stiprintuvus.
Trečiasis veiksnys, dėl kurio mus galima paveikti depresija, yra socialinės srities trūkumai. Šie trūkumai gali būti dėl socialinių įgūdžių stokos arba dėl to, kad nėra socialinės paramos.
Paskutinis veiksnys yra gebėjimas spręsti problemas. Problemos yra žmogaus gyvenimo dalis.
Kai žmogus patiria pokyčius, interpretuotus kaip aversyvus ir negali susidoroti su tuo, kai susiduriame su problema.
Kartais asmuo nežino konkrečios ir struktūrizuotos procedūros, kad galėtų įvertinti, kas vyksta, ieškoti alternatyvų ir priimti tinkamiausią sprendimą pagal jų aplinkybes.
Ir biologinis pažeidžiamumas?
Mes suprastume biologinį pažeidžiamumą kaip priemonę, kurią žmogaus organizmas turi sumažinti neurochemines medžiagas, kai tik prasidės depresijos procesas.
Tai reiškia, kad jei turime tam tikrus pirmiau minėtus veiksnius, praradus armatūrą, tikimybė susirgti depresija bus didesnė.
Depresijoje yra keli etapai, per kuriuos asmuo praeina, kurį apibendrinsime toliau:
Pirmasis yra sutrikimo kilmė, kai prarandama stiprintuvų, kuriuos asmuo interpretuoja kaip aversyvų įvykį.
Antrasis etapas atitinka sutrikimo, kuriam žmogus pradeda mąstyti, elgtis ir jausti kitaip, sukūrimą, čia vyksta pirmieji pokyčiai.
Trečiasis etapas yra tas, kuris susijęs su malonios veiklos elgsenos slopinimu, kai depresija turintis asmuo nustoja daryti tai, kas jam patiko anksčiau ir sukėlė malonumą.
Ketvirtasis etapas atitinka elgesio slopinimą privalomojoje veikloje, asmuo su sutrikimu nustoja dalyvauti veikloje, kurią visuomenė laiko privaloma, pvz., Savigarba ir asmens higiena, šeimos priežiūra, darbas ir kt.
Depresija - tai psichologinis sutrikimas, kurį turi gydyti specialistas, kuris depresiją turinčiam asmeniui išmokys keletą strategijų, kad galėtų susidoroti su problema.
Ir jūs, ar žinote depresijos etapus?
