Kas yra penktoji kompiuterių karta?

Penktoji kompiuterių karta yra tai, kas skiriama nuo 1983 m. Iki dabartinio etapo, kai kompiuteriai yra greiti ir efektyvūs ir turi modernų programinės įrangos kūrimą.

Elektroniniai prietaisai yra maži, ploni ir lengvai transportuojami, taip pat saugomi daugialypės terpės duomenys kietuose įrenginiuose ir didelės talpos atminties kortelėse.

Pavadinimas reiškia ambicingą Japonijos projektą, kurį dešimtmečio dešimtmetyje atliko Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerija.

Šio projekto tikslas buvo sukurti naują kompiuterio tipą, kuris galėtų naudoti dirbtinio intelekto technologijas ir technologijas, taip pat įdiegti pažangią techninę ir programinę įrangą.

Tikslas buvo sukurti mašinas, galinčias apdoroti natūralią kalbą ir pasiekti logiškų žmonių gebėjimų sprendžiant sudėtingas kodavimo problemas.

1982 m. Balandžio mėn., Būdamas Japonijoje, buvo pradėtas penktasis kartos projektas, integruojantis sistemą, susidedančią iš dirbtinio intelekto, lygiagrečiosios įrangos ir logikos programavimo.

Sistema, kuri tuo metu negalėjo būti visiškai išvystyta, jei ji buvo išlaikyta iki šios dienos, vis labiau tobulinama ir tobulinama, siekiant kurti panašias į žmogaus samprotavimo sistemas.

Ši penktoji karta apima ne tik dirbtinio intelekto, bet ir robotikos, ekspertų sistemų, ryšių tinklų, nanotechnologijų, kvantinės skaičiavimo ir kalbos atpažinimo naudojimą.

Penktosios kartos technologijos dėka pasaulis yra arčiau ir artimesnis vadinamajai „šeštajai kartai“, kuri bus pagrįsta dirbtinėmis smegenimis.

Penkios kompiuterių kartos

Nors šiandienos kompiuteriai yra kasdienio gyvenimo dalis, kurie yra gyvybiškai svarbūs šiame globalizuotame pasaulyje, jo išvaizda ir darbo būdas ne visada buvo toks, kaip šiandien.

1946–1988 m. Kartai, žinoma kaip pirmoji karta, kompiuteriai buvo didžiuliai įrenginiai, kurie naudojo vožtuvus, kad galėtų valdyti ir užimti didelius plotus.

Magnetiniai cilindrai buvo naudojami informacijos ir štampuotų kortelių saugojimui keistis duomenimis, kurie buvo įgyvendinti tik karinėse ir mokslo srityse.

Per dešimtmetį nuo 1958 iki 1964 m. Įeina į antrosios kartos kompiuterius. Šiuo laikotarpiu pradėta naudoti tranzistoriai, kurie labai prisidėjo prie įrangos dydžio sumažinimo.

Tačiau jos ir toliau buvo lėtos ir atsirado pakankamai šilumos. Šiuo metu pradeda vystytis programavimo kalbos.

Tada, nuo 1964 m. Iki 1971 m., Atsiranda trečioji karta, naudojant integrinius grandynus, kurie miniatiurizavo elektronines kompiuterių dalis, todėl jie buvo mažesni ir mažesni bei leido atsirasti pirmam mini kompiuteriui.

Tada nuo 1971 iki 1983 m. Atsirado ketvirtoji kompiuterių karta. Šios kartos kompiuterių dalių integravimas yra maksimalus ir atsiranda mikroprocesorius, mažas procesorius, kuris pagerino įrangos veikimą, todėl jie tapo greitesni ir efektyvesni, maksimaliai padidindami pajėgumus vienu metu atlikti užduotis ir programas.

Šiuo laikotarpiu atsiranda dvi garsiausios pasaulyje veikiančios operacinės sistemos, ty „Macintosh“ ir „Windows“, kol prasideda nuo 1983 m. Iki šiandienos penktoji kompiuterių karta.

Penktoji kompiuterių karta

Šiame etape kompiuteris atsiranda, kaip mes tai žinome šiandien, turėdami pradžią IBM, International Business Machine, pripažinto Amerikos tarptautinės technologijos kompanijos asmeniniame kompiuteryje; ir kompiuteris su didelės spartos mikroschema, sukurtas 1991 metais „Cal Tech“, vadinamas „Touchstone Delta Supercomputer“, kuris atliko 8, 6 mlrd. skaičiavimų per sekundę.

Būtent šioje kartoje atsiranda tarptautinė konkurencija dėl kompiuterių ir technologijų rinkos dominavimo, o mikrokompiuteriai ir superkompiuteriai pasiekia aukštą aukštį.

Devintajame dešimtmetyje atsirado nešiojamieji kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai, taip pat pirmieji mini kompiuteriai, o 2000-ųjų pradžioje rinkoje pasirodė pirmieji išmanieji telefonai ar išmanieji telefonai.

Šioje kartoje kompiuteriai gali atlikti tūkstančius vienalaikių operacijų, kad per sekundę galėtų atlikti vieną trilijoną operacijų.

Kompiuteriai turi didesnį greitį, didesnį elementų miniatiūrą ir žymiai padidina atminties talpą.

Be to, kitos technologijos tapo rinkos dalimi, pavyzdžiui, holografija, optiniai pluoštai ir biotechnologija.

Kartu su didelėmis kompanijomis, tokiomis kaip „Apple“, „Dell“, „HP“ ir „Samsung“, sukurti kompiuteriai, galintys atlikti per vieną milijoną aritmetinių operacijų per sekundę.

Pagrindinės penktos kartos kompiuterių charakteristikos

Dirbtinio intelekto plėtra

Dirbtinis intelektas tapo svarbia skaičiavimo, galinčio įrengti mašinų ir programinės įrangos įrangą, elementais, kurie imituoja žmogaus elgesį ir siekia, kad kompiuteriai sukurtų pažangias sistemas, leidžiančias jiems rasti sudėtingus problemų sprendimus tokiu būdu ką daro žmogaus smegenys

Dirbtinio intelekto naudojimo tikslas penktojoje kartoje yra tai, kad mašinų samprata, mokymasis ir sąveika su išoriniu pasauliu pasiekiama be jų programavimo.

Paralelinės įrangos naudojimas

Penktos kartos kompiuteriuose yra daugybė lygiagrečiai veikiančių mikroprocesorių, tai yra, jie sugeba vienu metu atlikti tūkstančius skirtingų instrukcijų.

Tai leido kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams atpažinti balso ir vaizdo įrašus.

Šiandien mašinos aktyvuojamos balsu, kai vartotojas gali atsakyti į žodžius, kilusius iš skirtingų kalbų ir tarmių, o tai reiškia, kad, viena vertus, mašinos palieka specializuotų kalbų, kurios artėja prie vis daugiau natūralios kalbos, naudojimą; ir, kita vertus, jie gali versti kalbas ir gali nustatyti kelias kalbas.

Heuristinė programavimo programa

Tai reiškia penktojoje kartoje įdiegtą programavimo tipą, kuris suteikia kompiuteriui galimybę atpažinti anksčiau nustatytus modelius ir apdorojimo sekas.

Idėja yra ta, kad mašina gali prisiminti ankstesnius rezultatus ir įtraukti juos į procesą taikant ekspertines sistemas, kurios, remiantis dirbtiniu intelektu, siekia kompiuterio priimti sprendimų priėmimo procesą.