10 pagrindinių psichologinių terapijų tipų

Dažniausiai naudojami psichologiniai gydymo būdai vaikams, paaugliams ir suaugusiems yra psichoanalitinė terapija, psichodinaminė terapija, pažinimo-elgesio terapija, elgesio terapija, pažinimo terapija, humanistinė terapija, gestaltinė terapija, neuropsichologinė terapija, sisteminė terapija ir instruktavimas.

Pirma, turime nepamiršti, kad yra įvairių gydymo būdų ir kas ne visi psichologai atlieka tą patį darbą. Šis pirmasis vertinimas yra svarbus, nes kiekvienam gydymo tipui būdingos tam tikros savybės ir ji yra naudingesnė daugeliui problemų.

Kiekvienas asmuo, ketinantis eiti į psichologą, turėtų anksčiau dokumentuoti egzistuojančių gydymo būdų ir tų, kurie geriausiai atitinka jų problemą.

Reikia nepamiršti, kad terapijos klasės nėra suprojektuotos pagal psichologines problemas, susijusias su jomis, ar sutrikimus, kuriuos jie ketina gydyti, bet atitinka įvairias mokyklas ir psichologijos interpretavimo būdus.

Tačiau terapijos rūšys turi svarbių skirtumų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis, kokio tipo psichologas. Mes juos peržiūrime toliau.

10 geriausių gydymo būdų sąrašas

1- Psichoanalitinė terapija

Ši terapija daro psichologijos gimimą drausme ir yra kilusi iš daugiau nei žinomų terapeutų Sigmundo Freudo, psichoanalizės tėvo.

Freudo teorija aiškina žmonių elgesį ir yra pagrįsta nesąmoningų konfliktų, kurie daugiausia kilo iš vaikystės, analize.

Tiesą sakant, norint suprasti ir interpretuoti psichologinius pokyčius, Freudas ypatingą dėmesį skyrė instinktiniams impulsams, kuriuos represuoja sąmonė ir lieka sąmonėje.

Dalyvaudamas šiose psichoanalizės patalpose, psichoanalitinis terapeutas yra atsakingas už sąmoningų konfliktų iškėlimą aiškinant sapnus, nepavykusius veiksmus ir laisvą asociaciją.

Iš visų iš jų labiausiai naudojamas šiandien yra laisva asociacija, technika, kuria siekiama išreikšti pacientus sesijose visas jų idėjas, emocijas, mintis ir protinius vaizdus, ​​kaip jie pateikiami.

Ši išraiška yra pagrįsta emocinės katarso terapinės galios prielaida, ty būtinybe, kad žmonės turi išlaisvinti savo mintis ir emocijas, kad galėtume turėti gerą psichikos sveikatos būklę.

Kai pacientas išreiškė save, psichoanalitikas turi nustatyti, kurie veiksniai atspindi nesąmoningą konfliktą ir kurie ne.

2 - Psichodinaminė terapija

Psichodinaminė terapija vadovaujasi psichoanalitinio mąstymo linija ir dažnai ją painioja.

Tačiau psichoanalizė ir psichodinaminė psichoterapija nėra visiškai vienodi.

Psichodinaminė terapija palieka klasikinį savęs, id ir super ego analitinio požiūrio vaizdą.

Tiesą sakant, psichodinaminė psichoterapija yra laikoma „psichoanalizės modernizavimu“, nes ji atsisako prieštaringiausių ir ekstremistiškiausių šio srovės aspektų.

Yra įvairių būdų, kaip atlikti tokią terapiją, tačiau visi jie siekia to paties tikslo: suteikti pacientui supratimą apie jų priežastis ir paslėptus konfliktus.

3 - Kognityvinės elgsenos terapija

Kognityvinės elgsenos terapija reiškia visišką dviejų gydymo būdų, kuriuos anksčiau komentavome, distancavimą.

Tiesą sakant, žmogaus psichikos veikimo koncepcija ir klinikinė praktika yra toli vienas nuo kito.

Pagal pažinimo-elgesio terapiją (CBT), suprantama, kad mintys, įsitikinimai ir požiūriai veikia jausmus ir emocijas, taip pat elgesį.

Iš tiesų manoma, kad operacija patenka į šias tris pagrindines sritis, kurios yra viena kitai grąžinamos.

Tokiu būdu emocija sustiprina tam tikrą minties tipą, kuris motyvuoja konkretų elgesį, kuris savo ruožtu gali sustiprinti pradinę emociją ar konkrečią mintį.

Taigi, pagal šią funkcionavimo prielaidą, CBT yra terapija, kuri stengiasi mokyti pacientų įgūdžių, kad galėtų geriau išspręsti skirtingas problemas.

Iš tiesų pagrindinis dalykas, kad šis gydymas būtų veiksmingas, yra pacientui sužinoti apie jo veikimą ir sugebėti taikyti psichologo siūlomas strategijas, kad pagerintų jų psichologinę būklę.

Be to, CBT veikia ir minties modelius, juos atpažindama, analizuodama ir pritaikydama, ir elgsenos modelius, taikydama metodus, kurie gali pakeisti elgesį ir turėti teigiamą poveikį.

CBT yra fobijų ir kitų nerimo sutrikimų gydymas, nors šiuo metu jis naudojamas bet kokio tipo psichikos sutrikimams gydyti.

4- Elgesio terapija

Elgsenos terapija yra kognityvinio elgesio gydymo variantas, kuris, kaip rodo jo pavadinimas, yra būdingas tik elgsenos komponentui.

Kaip matėme anksčiau, pagal CBT yra trys pagrindiniai aspektai, susiję su asmens veikimu: mąstymu, emocijomis ir elgesiu.

Taigi, nors CBT apima tris aptartas sritis, elgsenos terapija įgyja daugiau kraštutinių vaizdų ir orientuojasi tik į elgesį.

Vadovaujantis šiuo požiūriu, elgesys yra pagrindinis elementas, kurį reikia spręsti, ir yra pagrįstas tuo, kad jei tai bus pakeista, kintamųjų (emocijų ir minčių) liekanos taip pat bus pakeistos.

Taigi šio tipo terapijos terapiniai užsiėmimai sutelkti tik į metodus, kuriais siekiama moduliuoti elgesį, siekiant padidinti žmonių psichologinę gerovę.

Nors moksliškai įrodyta, kad daugeliu atvejų šiuos metodus patogu papildyti kognityviniu gydymu (kaip CBT), elgesio terapija yra naudinga įvairiais atvejais.

Ypač tiems žmonėms, kur yra labai sudėtinga įtraukti racionalias mintis, tokias kaip šizofrenija, demencijos sindromas ar labai sunki depresija, elgesio intervencijos įtraukimas gali būti geriausias gydymo būdas.

5- Kognityvinė terapija

Congitiva terapija sukonfigūruoja kognityvinio elgesio gydymo kitos monetos pusę, nepaisydama tų, kurie yra skirti įsikišti į elgesį.

Tokiu būdu pažintinė terapija sutelkta tik į žmogaus minčių rekonstrukciją, siekiant pašalinti tuos, kurie sukelia diskomfortą ir kuria psichologinei būklei naudingas pažinimo.

Šio tipo terapijoje atsiranda daugybė būdų, tokių kaip pažinimo rekonstrukcija, Socratinis dialogas arba ABC modelis.

Visi jie pasižymi tuo, kad terapeutas, kruopščiai išnagrinėjęs paciento mintis, stengiasi ištaisyti atsiradusius neracionalius pažinimo būdus.

Tai nereiškia, kad psichologas pasakoja pacientui, ką jis turėtų galvoti ir ką jis neturėtų, bet kad jis konceptualizuoja ir analizuoja kartu, kaip reikia matyti ir kokias mintis reikėtų priimti.

Šis gydymas naudojamas gausiai gydant depresijas (išskyrus labai sunkias fazes), adaptyvius sutrikimus ir kai kuriuos nerimo sutrikimus, ypač generalizuotą nerimo sutrikimą.

6- Humanistinė terapija

Humanistinė psichologija laikoma trečiąja psichologijos banga, kuri apima ir pažinimo-elgesio perspektyvas, ir psichoanalitines perspektyvas.

Jis gimė Abraomo Maslovo ir Carlo Rogerso rankose XX a. Viduryje ir stipriai veikė fenomenologija ir egzistencionalizmas.

Humanistinėje terapijoje teigiama, kad individas yra sąmoningas, tyčinis, nuolat besivystantis, kurio psichinės reprezentacijos ir subjektyvios valstybės yra tinkamas žinių apie save šaltinis.

Pacientas yra laikomas pagrindiniu aktoriumi tiek egzistencinėje paieškoje, tiek sprendžiant galimas problemas, su kuriomis jis gali susidurti.

Tokiu būdu humanistinis terapeutas atlieka antrinį vaidmenį kaip proceso vedėjas, leidžiantis subjektui rasti atsakymus, kuriuos jis siekia vieni.

Psichoterapeutas ieško žmogaus savęs realizavimo, už tai, kas lydi ir vadovauja savo pacientui, bet visi sprendimai visada bus priimami paciento.

7- Gestalto terapija

Gestalto terapija yra ypatinga humanistinė terapija, kurią praėjusio amžiaus viduryje sukūrė Fritz Perls, Laura Perls ir Paul Goodman.

Iš šios pozicijos suprantama, kad protas yra savireguliuojantis ir holistinis vienetas, ir jis grindžiamas pagrindiniu gestaltinės psichologijos principu, kad visa yra daugiau nei dalių suma.

Tai reiškia, kad gestaltas suvokia žmogų kaip visumą, integruodamas jo įvairius aspektus, tokius kaip tikslai, poreikiai, galimybės ar specifinės problemos.

Taigi šio tipo terapijose patyrimo ir kūrybos metodai naudojami paciento savimonei, laisvei ir savigynai pagerinti.

Terapeutas niekada nesako pacientui, ką daryti, bet naudojasi dialogo švietimo pajėgumais.

Gestalto terapija suteikia didelę reikšmę dabartiniam momentui ir emocinės bei kūno patirties savimonės suvokimui, kurį žmogus mato iš integruotos perspektyvos.

Dėl šios priežasties daugeliui žmonių „Gestalt“ nesudaro paprastos psichologinės terapijos, bet tai yra autentiškas gyvenimo filosofija, kuri teigiamai prisideda prie santykių su pasauliu suvokimo.

8- Sisteminė terapija

Sisteminė terapija taip pat įgyja integruotą žmonių gyvenimo viziją. Taigi pagrindinis elementas, kuris daug dėmesio skiria psichoterapijai, yra santykių, atsirandančių iš individo gyvenimo, rinkinys.

Remiantis šia vizija, tiek tai, ką mes esame, tiek tai, ką mes statome, kyla iš sąveikos, kurią mes darome su skirtingais išorės pasaulio stimulais, ar jie yra žmonės, asmenų grupės, dvarai, veikla ir kt.

Šio psichoterapijos pranašumas yra tas, kad, sutelkiant dėmesį tiesiogiai į individo santykius, jis sutelkia dėmesį į problemų, kurios gali būti labai praktiškos, sprendimą.

Jis taikomas gydant konceptualizuotus sutrikimus, tokius kaip sąveikos pokyčių išraiška, žmonių grupės komunikaciniai stiliai arba asmenų reliaciniai stiliai.

Dėl šios priežasties tai yra terapija, kuri šiuo metu naudojama gausu ir labai teigiamų rezultatų sprendžiant šeimos problemas ir pora konfliktus, per žinomas grupines terapijas.

Sisteminė terapija orientuota į disfunkcinių modelių nustatymą grupės (arba poros) elgesyje, todėl bando subalansuoti santykių sistemas visame pasaulyje ir palieka tik tas problemas, kurios kyla tik individualiu lygmeniu.

9 - Neuropsihologinė terapija

Neuropsihologinė ir neurorehabilitacinė terapija yra atsakinga už intervencijų vykdymą bet kokio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrą smegenų traumą ar nervų sistemos sutrikimą.

Tokios ligos kaip Alzheimerio ar Parkinsono ar kiti demencijos sindromai, amneziniai sutrikimai, galvos traumos, smegenų sužalojimai ir kitos patologijos gali sumažinti mūsų pažinimo gebėjimus.

Tokiu būdu neuropsichologinė terapija yra šiek tiek atokiau nuo iki šiol aptartų gydymo būdų ir daugiausia dėmesio skiriama pažintinių gebėjimų reabilitacijai atliekant skirtingas veiklas ir pritaikant specifinius gydymo būdus.

10 - Treniravimas

Galiausiai treniravimas yra dar viena iš psichologų atliekamų funkcijų, nors ji pati nesukuria psichologinės terapijos.

Tiesą sakant, šiandien yra vis daugiau profesionalų (ne tik psichologų), kurie prisijungia prie tokio pobūdžio intervencijos.

Turime nepamiršti, kad, skirtingai nuo pirmiau aptartų, instruktavimas yra technika, kuria siekiama asmeninio tobulėjimo, bet ne apie psichoterapiją.

Taigi, nepaisant to, kad tokio pobūdžio intervencija gali būti naudinga daugeliu atvejų, ji yra nepagrįsta jį atlikti, kai yra rimtų psichologinių pokyčių, ypač jei gydytojas nėra psichologas.