4 svarbiausi René Descartes išradimai

Šiuolaikinės filosofijos tėvo René Descartes išradimai buvo senovės ir viduramžių minties pabaiga. Jame pabrėžiamas dedukcinio samprotavimo, metafizinio dualizmo ir mechanistinio modelio kūrimo metodas.

Dekartas buvo apibrėžiamas kaip žmogus, kuris išdrįso save atsidurti visų šaltinių viduryje, tuo metu, kai buvo aiškiai nustatytos idėjos.

Dėl šio išskirtinio mąstytojo, jo pirmtakų priimtų žinių pagrindai buvo neteisingi.

Racionalizmas yra jo darbo rėmimas, leidęs jam sukurti naują filosofinę struktūrą.

Prancūzų filosofo išradimai ir įnašai apėmė fiziką, psichologiją, matematiką ir visą mokslo išraišką.

Vakarų moderni filosofija yra Dekarto indėlio rezultatas.

4 pagrindiniai René Descartes išradimai

1. Universalus dedukcinio argumentavimo metodas

Metodo filosofas prarado mokslą apie scholastinio metodo griežtumą.

Jo projektas paskelbė bendrą bendrą metodą visuose moksluose, pagal kuriuos abejonės yra geriausias būdas užtikrinti tikrumą.

Dekarto racionalizmo pagrindas yra tas, kad žmogaus proto struktūra gali būti pritaikyta visų objektų žinioms. Tai yra visų mokslų išlaikymas.

Pagrindinė racionalaus metodo nuoroda buvo matematika, nes tik šis mokslas gali pateikti tam tikras, akivaizdžią ir tikslią demonstraciją.

Taip jis pasiūlė išspręsti visas sudėtingas problemas į jų paprasčiausias dalis, kad pasiektų sprendimą.

Tada jis atliko matematinį metodą, viską, kas yra realus, vienodą visų mokslų principą, visų tyrimų proceso pagrindą.

2 - Analitinė ir Dekarto geometrija

Kai Descartes suformulavo savo Dekarto projektą universalaus mokslo kūrimui, remdamas matematiką kaip paradigmą, jis sukūrė tam tikrą universalų matematiką, atlaisvintą nuo numerių ir skaičių: analitinė geometrija.

Tai buvo metodas, kurio metu buvo sprendžiamos geometrinės ir algebrinės algebrinės problemos.

Dekarto išrado dekarto geometrija ir eksponentinė notacija yra šiuolaikinių mokyklų algebrinė sistema.

3 - metafizinis ar kartesinis dualizmas

Tai postulatas, kuris atskiria protą, medžiagą ir Dievą.

Pagal šią teoriją kūnas veikia kaip mašina, turinti dalinamų medžiagų savybių ir protą (sielą), nedalomą medžiagą, kuri nesilaiko fizikos įstatymų.

Kūnas ir protas sąveikauja per kankorėžinę liauką. Taip vyksta dualizmas: protas valdo kūną, o tai gali turėti įtakos racionaliam protui. Protas ir dalykas yra Dievo egzistavimo įrodymas.

Taip filosofas, remdamasis savo racionalizmu, nustato metafizinius pamatus, kurie palaiko Dievo, proto ir materialiojo pasaulio egzistavimą.

4- Mechanistinis modelis

Šis išradimas yra svarbus fizikos ar gamtos filosofijos indėlis. Jį sudaro formuluotė, kad viskas, kas egzistuoja visatoje, išskyrus žmogaus sielą, gali būti sumažinta iki judėjimo.

„Descartes“ mechanizmą vėliau papildo „Galileo Galilei“, kad taptų modernios mechanikos pagrindu.