8 svarbiausios aplinkos taršos pasekmės

Aplinkos taršos padariniai rimtai veikia žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą, miškus ir augmeniją bei aplinką apskritai.

Tarša ne tik sukelia fizinę negalią, bet ir sukelia psichologinius ir elgesio sutrikimus žmonėms.

Taršos poveikis yra gana platus. Visų rūšių tarša - oro, vandens ir sausumos - daro poveikį aplinkai.

Taršos poveikis gyviems organizmams gali svyruoti nuo nedidelių nepatogumų iki rimtesnių ligų, tokių kaip vėžys arba fiziniai deformacijos.

Užteršimas įvyksta, kai teršalai veikia gamtinę aplinką, o tai sukelia pokyčius, kurie neigiamai veikia gyvenimo būdą.

Teršalai yra pagrindiniai taršos elementai ar sudedamosios dalys, ir jie paprastai yra įvairių formų atliekos.

Teršimas sutrikdo ekosistemą ir aplinkos pusiausvyrą. Modernizuojant ir plėtojant dabartinę aplinką, tarša pasiekė aukščiausią lygį; Didėja visuotinis atšilimas ir su tarša susijusios ligos.

Užteršimas vyksta įvairiais būdais: jis gali paveikti vandenį, orą, žemę, be kita ko, jis gali būti radioaktyvus ir garsinis.

Kai kurias užteršimo priežastis lengviau nustatyti, stebėti ir valdyti, o kitus šaltinius sunkiau kontroliuoti.

8 pagrindinės aplinkos taršos pasekmės

1 - žiedadulkių padidėjimas

Net ir mažiau medžių aplinkoje, anglies dvideginio emisijos padidėjimas reiškia, kad kai kurie augalai, tokie kaip ragfeedas ir kitos medžių rūšys, gamina daugiau žiedadulkių nei anksčiau.

Dėl to visame pasaulyje didėja neribotos alergijos, astmos priepuoliai ir kvėpavimo sutrikimai, darantys įtaką milijardų žmonių sveikatai.

2- Vandeniu perduodamų ligų padidėjimas

Vandens tarša yra pagrindinė kelių vandens perdavimo ligų priežastis.

Nuotekos iš pramonės įmonių ir nuotekos iš namų išmaišomos be vandens apdorojimo vandens telkiniuose. Tai gana paplitusi besivystančiose šalyse.

Šis parametrų pažeidimas užteršia vandenį. Dėl to daug kenksmingų bakterijų auga vandenyje. Be to, cheminės atliekos, žemės ūkio nuotekos ir naftos išsiliejimai taip pat teršia vandenį.

Dauguma su bakterijomis susijusių sąlygų yra laikomos vandens ligomis.

Tarp jų yra vidurių šiltinės, žarnyno sutrikimai, inkstų infekcija, šlapimo takų sutrikimai ir šalinimo sutrikimai.

3. Biologinės įvairovės praradimas

Biologinės įvairovės nykimas yra viena didžiausių grėsmių pasaulyje. Baiminasi, kad, jei kelios rūšys ir toliau miršta tokiu pačiu tempu, kaip ir šiandien, ateis diena, kai žmonės turės susidurti su scenarijumi, kuriame biologinė įvairovė yra labai maža.

Biologinės įvairovės išsaugojimas turi būti prioritetas, o tai reiškia, kad gyvenimo įvairovė yra kuo platesnė.

Šimtai gyvų būtybių ir augalų buvo išnykę iš Žemės, nes jų aplinkos užteršimas planetoje tapo neįmanomas.

4 - Žmonių sveikatos problemos

Žemė yra priežastis, kodėl žmonės sugeba išlaikyti save, todėl jos užteršimas turi rimtų pasekmių sveikatai.

Užterštuose dirvožemiuose auginami augalai ir augalai sugeria didelę dalį šios taršos, o vėliau perduoda juos žmonėms ir gyvūnams, kurie juos vartoja.

Ilgalaikis tokių dirvožemio poveikis gali paveikti genetinę individų informaciją, sukeldamas įgimtas ligas ir lėtines sveikatos problemas, kurių negalima lengvai išgydyti.

Tiesą sakant, jie gali smarkiai serti galvijus ir per tam tikrą laiką sukelti apsinuodijimą maistu.

Apskaičiuota, kad daugiau kaip 70% dirvožemio teršalų yra kancerogeniški, o tai padidina tikimybę, kad užterštas dirvožemis paveiks žmogų sukels vėžį.

Dirvožemio teršalai taip pat gali sukelti odos ligas, centrinės nervų sistemos sutrikimus ir raumenų užsikimšimą.

5- Neigiamas poveikis augalų augimui

Dėl dirvožemio užteršimo paveikia bet kurios sistemos ekologinę pusiausvyrą. Dauguma augalų negali prisitaikyti, kai per trumpą laiką radikaliai keičiasi dirvožemio chemija.

Žemėje aptinkamos bakterijos ir grybai pradeda dingti, o tai kelia papildomą dirvožemio erozijos problemą.

Mažai mažėja vaisingumas, todėl dirvožemiai netinkami žemės ūkiui ir išgyvena bet kokią augmeniją.

Dirvožemio tarša sukelia didelius žemės sklypus, kad jie taptų pavojingais sveikatos scenarijais; tokia žemė negali paremti daugumos gyvenimo formų.

Dirvožemio užteršimas gali netgi sukelti plačiai paplitusį badą, jei augalai jose negali augti.

6- Pasaulinis atšilimas

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), išmetimas didina visuotinį atšilimą.

Kasdien sukuriamos naujos pramonės šakos, pradedamos judėti naujos transporto priemonės, o dar daugiau medžių supjaustoma, kad būtų galima keliauti naujiems namams.

Visi šie elementai tiesiogiai ar netiesiogiai lemia CO2 kiekio padidėjimą aplinkoje. Šis CO2 padidėjimas sukelia poliarinio ledo lydymą, kuris padidina jūros lygį ir kelia rimtą pavojų žmonėms.

7- Ozono sluoksnio sumažinimas

Ozono sluoksnis yra plonas dangaus sluoksnis, kuris apsaugo nuo ultravioletinių spindulių patekimo į Žemę.

Didesnis šių spindulių poveikis, labiau tikėtinas dėl odos vėžio, kenčia nuo akių ligų ir netgi susilpnėjusi imuninė sistema.

Dėl žmogaus veiklos tam tikros cheminės medžiagos, pvz., Chlorfluorangliavandeniliai (CFC), pateko į atmosferą, o tai padėjo sumažinti ozono sluoksnį.

8- Aplinkos būklės blogėjimas

Aplinkos būklės pablogėjimas yra pirmasis padidėjusio oro arba vandens taršos poveikis.

CO2 kiekio padidėjimas atmosferoje sukuria kvapą (rūko ir dūmų mišinys, atsirandantis užterštoje aplinkoje), kuris gali apriboti saulės šviesos trajektoriją. Dėl to augalai negali atlikti fotosintezės proceso.

Kai kurios dujos, pvz., Sieros dioksidas ir azoto oksidas, gali sukelti rūgštų lietų. Vandens tarša, kilusi, pavyzdžiui, dėl naftos išsiliejimo, sukelia daugelio jūrų gyvūnų rūšių mirtį.