Energijos apraiškos: 8 pavyzdžiai, kuriuos reikia suprasti
Energijos apraiškos apima įvairias jo formas. Kai kurie pavyzdžiai yra šviesos, šilumos, chemijos, mechaniniai, elektromagnetiniai, akustiniai, gravitaciniai ir branduoliniai (BBC, 2014).
Pirminis energijos šaltinis, kurį naudoja žmogus, yra saulė, kuri yra gyvybiškai svarbi gyvybei žemėje ir iš kurios išleidžiamos kitos energijos formos.
Kiekviena energijos forma gali būti perduodama ir transformuojama. Ši sąlyga yra didžiulė nauda žmogui, nes jis gali generuoti energiją vienu būdu ir paimti jį iš kito.
Taigi energijos šaltinis gali būti kūno judėjimas (vanduo arba vėjas), ši energija pereina per keletą transformacijų, kurios galiausiai leidžia jį laikyti elektros energija, kuri bus naudojama lemputės apšvietimui.
Nors yra daug energijos apraiškų, du svarbiausi yra kinetika ir potencialas.
Kinetinė energija yra ta, kuri gaunama iš bet kurio kūno, turinčio masę, judėjimo, tai gali apimti vėjo energiją, nes ore yra dujų molekulių, suteikiant jai kinetinę energiją.
Galima energija yra bet kokia energijos rūšis, turinti saugomą potencialą ir kuri gali būti naudojama ateityje. Pavyzdžiui, vanduo, laikomas užtvankoje hidroenergijos gamybai, yra potencialios energijos forma.
Įvairūs energijos apraiškų tipai
Tai yra potencialios energijos forma, kuri yra saugoma maiste, benzine arba kai kuriuose cheminiuose deriniuose.
Kai kurie pavyzdžiai yra uždegtas fosforas, acto ir sodos mišinys, sudarantis CO2, šviesos strypų plyšimas, kad būtų galima išleisti cheminę energiją, be kita ko (Martell, nd).
Svarbu pažymėti, kad ne visos cheminės reakcijos išskiria energiją. Tokiu būdu cheminės reakcijos, kurios gamina energiją, yra egzoterminės, o reakcijos, kurioms reikalinga energija pradėti ir tęsti, yra endoterminės.
Elektros energiją gamina elektronai, judantys per tam tikrą medžiagą. Šis energijos tipas paprastai randamas baterijų ir kištukų pavidalu.
Jis yra atsakingas už patalpų, kuriose gyvename, apšvietimą, suteikdami jėgų varikliams ir leidžiant apšviesti prietaisus bei kasdienius daiktus.
Mechaninė energija yra judėjimo energija. Tai yra labiausiai paplitusi forma, kurią randame mūsų aplinkoje, nes bet kuris objektas, turintis masę ir judėjimą, sukuria mechaninę energiją.
Mašinų, žmonių, transporto priemonių judėjimas, be kitų elementų, gamina mechaninę energiją (Deb, 2012).
Akustinė energija atsiranda, kai objektas vibruojamas. Šis energijos tipas vyksta bangų forma visomis kryptimis.
Garsui reikalingos priemonės, pavyzdžiui, oras, vanduo, mediena ir netgi tam tikri metalai. Todėl garsas negali judėti tuščioje aplinkoje, nes nėra atomų, kurie leistų perduoti vibraciją.
Garso bangos perduodamos tarp garsų perduodančių atomų, tarsi tai būtų žmonių, kurie stadione praeina „banga“, minia. Svarbu pabrėžti, kad garsas turi skirtingus dažnius ir dydžius, todėl jis ne visada gamins tą pačią energiją.
Kai kurie tokio tipo energijos pavyzdžiai yra balsai, ragai, švilpukai ir muzikos instrumentai.
Spinduliuotė yra šilumos ar šilumos energijos ir šviesos energijos derinys. Ši energija taip pat gali judėti bet kuria kryptimi bangų forma.
Šis energijos tipas yra žinomas kaip elektromagnetinis ir gali būti matomų šviesų arba nematomų bangų (pvz., Mikrobangų ar rentgeno spindulių) forma. Skirtingai nuo akustinės energijos, elektromagnetinė spinduliuotė gali judėti vakuume.
Elektromagnetinė energija gali būti konvertuojama į cheminę energiją ir laikoma augaluose fotosintezės proceso metu.
Kiti pavyzdžiai: lemputės, degančios anglies, krosnies atsparumas, saulė ir net automobilių žibintai (Claybourne, 2016).
Atominė energija atsiranda, kai atomai yra suskirstyti. Tokiu būdu išsiskiria milžiniškas energijos kiekis. Taip gaminamos branduolinės bombos, atominės elektrinės, branduoliniai povandeniniai laivai ar saulės energija.
Šiuo metu branduolinės jėgainės yra galimos dėl dalijimosi. Urano atomai yra suskirstyti, o jų branduoliuose esanti potencinė energija išsiskiria.
Dauguma Žemėje esančių atomų yra stabilūs, tačiau branduolinės reakcijos keičia pagrindinę cheminių elementų tapatybę, sukeldamos jų branduolį su kitais elementais dalijimosi procese (Rosen, 2000).
Šiluminė energija tiesiogiai susijusi su temperatūra. Tokiu būdu ši energija gali tekėti iš vieno objekto į kitą, nes šiluma visada pereis į žemesnės temperatūros objektą arba terpę.
Tai galima iliustruoti, kai atvėsta puodelis arbatos. Tiesą sakant, vykstantis reiškinys yra tas, kad šiluma teka iš arbatos į žemesnėje temperatūroje esančią vietą.
Temperatūra spontaniškai teka iš aukštesnės temperatūros kūno į artimiausią žemesnės temperatūros kūną, kol abu objektai pasiekia terminę pusiausvyrą.
Yra medžiagų, kurias lengviau šildyti ar atvėsinti nei kiti, tokiu būdu medžiagos šiluminė talpa suteikia informacijos apie energijos kiekį, kurį tokia medžiaga gali laikyti. (Vakarai, 2009)
Elastinga energija gali būti saugoma mechaniškai suslėgtose dujose arba skystyje, elastinga juosta ar spyruokle.
Atominėje skalėje saugoma elastinė energija laikoma įtampa, laikinai esanti tarp atomų jungties taškų.
Tai reiškia, kad tai nėra nuolatinis medžiagų keitimas. Paprastai, profesinės sąjungos sugeria energiją tiek, kiek jos yra įtemptos ir atleidžiamos, kai atsipalaiduoja.
