Trumpalaikis ir ilgalaikis atminties praradimas: priežastys ir gydymas

Atminties praradimas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu yra viena iš ligų, kurios sukelia daugiau nerimo, nes ji atlieka esminį vaidmenį mūsų gyvenime, todėl kai atrodo, labai tikėtina, kad reaguojame su painiava ir nervingumu.

Ar pastebite, kad kiekvieną kartą, kai turite daugiau atminties problemų, ar nerimaujate dėl to, kad kai kuris artimas žmogus pradėjo akivaizdžiai prarasti šią psichinę galią?

Skirtingai nuo kitų patologijų, atmintis yra asmeninis gebėjimas, kuris mus visiškai apibrėžia.

Tokiu būdu, kai ši funkcija, kurią pakeitė visi žmonės, neįmanoma atskirti atminties praradimo iš savo tapatybės.

Jei sulaužome koją, žinome, kad tik dalis kūno bus sugadinta. Tačiau, jei prarandame atmintį, pastebime, kaip mes ne tik prarandame savo sugebėjimą prisiminti, bet mes prarandame savo sugebėjimą gyventi taip, kaip ir anksčiau.

Siekiant tinkamai valdyti šias situacijas, labai svarbu žinoti, kokie atminties praradimo tipai yra, kokios yra jų priežastys ir kaip jas galima gydyti.

Dėl atminties mes dažnai manome, kad tai yra neišvengiama, negrįžtama ir nepagydoma.

Taip pat sunku suprasti, kodėl tai atsitinka mums, kas atsitiko viduje, kad pradėtume prarasti atmintį ir ką mes galime padaryti, kad ją įveiktume, plečia mūsų painiavos jausmus.

Nepaisant to, mokslo pažanga siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus ir atminties praradimą paversti nustatytinų, diagnozuojamų ir įsikišusių patologijų rinkiniu.

Šiame straipsnyje mes suteiksime jums atsakymą į skirtingas abejones, kad gali sukelti atminties sutrikimų, ir mes paaiškinsime, kokios priežastys ir procedūros turi būti atliekamos kiekviename iš šių tipų.

Kokių rūšių atminties praradimas yra?

Atmintis atlieka tris pagrindinius pažinimo procesus, todėl, kai patiriame atminties praradimą, tai gali būti įvairių formų.

Trys atminties funkcijos yra informacijos suvokimas, mokymasis ir išsaugojimas.

Tokiu būdu atmintis renka naują informaciją, ją organizuoja taip, kad ji turėtų prasmę, ir atgauna ją tuos momentus, kuriuos turime kažką prisiminti.

Atminties gedimai gali atsirasti bet kuriame iš šių trijų mechanizmų, todėl šio pajėgumo praradimas gali pasireikšti įvairiais būdais.

Konkrečiai, atminties gedimai gali tapti pastebimi kai kuriose iš šių trijų fazių, leidžiančių prisiminti.

1- Kodavimas

Kodavimas susijęs su stimulų transformavimu į protinį vaizdą, kuris yra saugomas smegenyse.

Tai, ką žmonės populiariai žino su mokymosi vardu, ty prieš atsiradus naujam stimului, mūsų smegenys turi sugebėti šifruoti šią informaciją, kad galėtų ją saugoti mūsų prote.

Žmonės nesugeba išmokti, ar nepamirškime dėmesio ir gauname informaciją, kuri tinkamai koduojama mūsų smegenyse.

Taigi, jei mes patiriame bet kokius šio mechanizmo pakeitimus, informacija nebus užšifruota, todėl ji negali būti saugoma ir daug mažiau prisiminta.

2 - Saugojimas

Kai informacija yra užkoduota, ji turi būti saugoma atitinkamose smegenų struktūrose.

Priešingu atveju, nepaisant to, kad jis buvo teisingai užfiksuotas ir užkoduotas, jis nebus išsaugotas smegenyse ir lengvai išnyks.

Taigi saugojimo veiksmo gedimai neužkerta kelio informacijai užfiksuoti ir koduoti, bet laikyti tai mūsų galvoje ir todėl galime ją atkurti.

3- Atkūrimas

Tai yra paskutinė atminties pajėgumo fazė ir susigrąžina informaciją, kurią jau turime mūsų smegenų struktūrose.

Kaip jau minėjome, norint, kad šis veiksmas būtų įgyvendintas, būtina atlikti du ankstesnius veiksmus.

Priešingu atveju, mūsų prote nebus išsaugota informacija, kuri gali būti atkurta, todėl negalime susigrąžinti.

Tačiau, nepaisant to, kad du ankstesni veiksmai buvo atlikti tinkamai, šiame paskutiniame etape gali atsirasti atminties gedimų.

Taigi, nors informacija yra tinkamai saugoma mūsų prote, gali atsitikti, kad to negalima prisiminti, todėl taip pat atsitinka atminties praradimas.

Šiuose procesuose, apibrėžiančiuose gebėjimą prisiminti, randame dvi pagrindines atminties rūšis: trumpalaikę atmintį ir ilgalaikę atmintį.

Trumpalaikė atmintis

Trumpalaikė atmintis arba pirminė atmintis yra galimybė aktyviai išlaikyti nedidelį informacijos kiekį.

Taigi, tai yra pajėgumas, leidžiantis mums greitai rasti trumpą laiką prieinamą informaciją.

Šios atminties trukmė yra labai trumpa (kelias sekundes) ir apima gana mažą elementų skaičių (tarp 2 ir 7 elementų).

Geriau suprasti trumpalaikę atmintį, kuri leidžia mums tam tikru laikotarpiu prisiminti palyginti nedidelę informaciją.

Pvz., Jei siūlysiu įsiminti šiuos 6 numerius (2, 8, 4, 1, 9, 3), greitai pamatysite, kad, jei nepertraukiate jų nuolat, ši informacija kelias sekundes išliks jūsų atmintyje.

Taigi šiandien teigiama, kad tokio tipo trumpalaikė atmintis, kurioje per trumpą laiką galima įsiminti tik nedidelį skaičių sąvokų, yra struktūra, kuri skiriasi nuo ilgalaikės atminties, kuri saugo neribotą laiką neribotas informacijos kiekis.

Ši diferenciacija akivaizdi ligos, vadinamos antegrade amnezija.

Žmonės, kurie kenčia nuo šio reiškinio, nesugeba išlaikyti nedidelio kiekio informacijos trumpą laiką (trumpalaikė atmintis), tačiau turi rimtų sunkumų formuojant ilgalaikius prisiminimus.

Ilgalaikė atmintis

Ilgalaikė atmintis, dar vadinama antrine atmintimi, yra atminties rūšis, kurioje saugomi prisiminimai tam tikrą laikotarpį, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki dešimtmečių.

Tiesą sakant, teigiama, kad tokio tipo atmintis neturi jokios ribos ar talpos ar trukmės, todėl visą gyvenimą ji gali apimti neribotos informacijos kiekį.

Šioje atminties sistemoje saugomos tokios sąvokos kaip mūsų vardas, mūsų giminių ar draugų vardai, svarbūs gyvenimo aspektai ir, trumpai tariant, bet kokios rūšies informacija.

Kaip matome, ilgalaikė atmintis skiriasi nuo to, ką minėjome anksčiau (trumpalaikė atmintis), o šiose struktūrose saugoma informacija yra gyvybiškai svarbi, norint prisiminti svarbiausius dalykus mūsų gyvenime.

Tačiau trumpalaikė atmintis susideda iš laikino neuroninių jungčių, galinčių tapti ilgalaike atmintimi, atkūrimo ir reikšmingo susivienijimo proceso metu.

Tokiu būdu, tęsiant ankstesnį pavyzdį, jei 6 mūsų aptarti numeriai kartojasi ir dažnai pasirodo mūsų gyvenime, jie gali pereiti nuo trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį.

Šis faktas paaiškintų, kodėl žmonės visą savo gyvenimą gali prisiminti mūsų partnerio ar tėvų telefono numerį, nes informacija saugoma daug tvirtesnėje struktūroje.

Tačiau šioje struktūroje saugoma informacija taip pat gali išnykti natūralaus pamiršimo proceso metu.

Taigi, ilgalaikė atmintis keičiasi, informacija, kurią mes turime, ne visuomet yra tokia pati ir, nors nauja informacija gali būti rodoma ir saugoma šioje struktūroje, tam tikra saugoma informacija gali būti pamiršta.

Atminties praradimo priežastys

Atminties praradimas yra gana dažnas reiškinys visuomenėje, nes daugelis žmonių kenčia nuo to.

Pirma, turime nepamiršti, kad atminties praradimas nėra pati liga, o tai yra tam tikros ligos simptomas.

Tokiu būdu yra daug priežasčių, galinčių sukelti atminties praradimą ir dar daugiau ligų, kurios ją sukelia.

Žemiau aptarsime pagrindines atminties praradimo priežastis.

1- Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas

Alkoholio ir kitų vaistų, kurie sukelia apsinuodijimo būseną, vartojimas gali sąlyginai palengvinti atminties praradimą.

Šios medžiagos gali sukelti atminties praradimą dviem skirtingais būdais: pačiu apsinuodijimu ir smegenų būklės pablogėjimu, kuris sukelia jo ilgalaikį naudojimą.

Taigi, labai dažnas yra labai apsvaigusių žmonių, sunku prisiminti, kas tuo metu įvyko su jais.

Tokiais atvejais suprantama, kad alkoholis mažina gebėjimą koduoti ir saugoti informaciją, tačiau tai atsinaujina, kai vaisto poveikis išnyksta.

Kita vertus, alkoholio vartojimas gali sukelti daug rimtesnį poveikį ir pakenkti smegenų dalims, kurios ilgainiui sumažins gebėjimą įsiminti ir atkurti prisiminimus.

2 - deguonies nepakankamumas smegenyse

Širdies ar kvėpavimo sustojimas, širdies ir kraujagyslių ligos ar anestezijos komplikacijos gali sukelti smegenų pažeidimą, dėl kurio gali būti prarasta atmintis.

Paprastai šių ligų sukelta žala gali sukelti demencijos sindromą, kur kognityviniai gebėjimai vis labiau mažėja.

3 - Smegenų infekcijos

Infekcijos, tokios kaip Laimo liga, sifilis, encefalitas arba ŽIV, gali sukelti panašų poveikį smegenų regionuose ir sumažinti atminties talpą.

4- demencija

Dementiniai sindromai yra pagrindinės atminties praradimo priežastys.

Tai gali sukelti įvairios ligos, pvz., Alzheimerio liga, Parkinsono liga, Huntingtono liga, Lewy kūnai, smegenų pažeidimas, ligos, ŽIV ir pan.

Demencijos atveju atminties praradimas visada yra progresyvus ir negrįžtamas, nors jo evoliuciją galima sulėtinti.

5- Depresija, bipolinis sutrikimas ar šizofrenija

Šios ligos gali labai palengvinti atminties praradimą. Depresijos atveju atmintis atsigauna, kai liga yra įveikta, tačiau bipolinis sutrikimas ir šizofrenija gali sukelti nuolatinį pablogėjimą.

6 - Elektrokonvulsinis gydymas

Ši terapija, naudojama šizofrenijai gydyti ir kai kuriems depresijos bei sunkių bipolinių sutrikimų atvejams, sukelia atminties praradimą, ypač jei tai daroma ilgą laiką.

Be to, tokie šalutiniai poveikiai taip pat gali sukelti vaistus, tokius kaip barbitūratai, benzodiazepinai arba kai kurie antipsichotikai.

7-Kranialinė trauma

Kaukolės traumos ir traumos gali pakenkti smegenų regionams ir sukelti atminties praradimą.

Remiantis paveiktomis smegenų struktūromis, atminties praradimas turės tam tikrų savybių.

8- Mitybos problemos

Vitamino B12 trūkumai gali sukelti didelį atminties praradimą. Siekiant atgauti pajėgumus, gyvybiškai svarbu tiekti šio vitamino trūkumus.

Atminties praradimo gydymas

Atminties sutrikimų atveju gydymas yra nukreiptas pagal jo priežastį, todėl labai svarbu gauti gerą diagnozę ir aiškiai nustatyti veiksnius, kurie jį sukėlė.

Taigi, jei atminties nepakankamumas atsiranda dėl vitamino B12 trūkumo, jis turi būti gydomas vitamino B12 papildais, arba jei atminties praradimas yra tokios ligos, kaip Parkinsono ar infekcijos, požymis, reikia tikslinio gydymo. į šią ligą.

Be to, kuris yra pagrindinis gydymas, yra ir kitų strategijų ir veiksmų, kurie gali prisidėti prie atminties praradimo gydymo. Tai yra: